PRESENTATION OUTLINE
Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Sudervės kairiajame krante. Aikštelė trikampė, pailga PV-ŠR kryptimi, 52 m ilgio, 32 m pločio ŠR krašte, 2 m žemesniu PV galu. ŠR krašte supiltas 0,8 m aukščio, 7,5 m pločio pylimas, kurio išorinis 1,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 3,5 m pločio, 0,5 m gylio griovį, už kurio supiltas antras 0,5 m aukščio, 5,5 m pločio pylimas, už kurio iškastas antras 2 m pločio, 0,4 m gylio griovys. PV šlaite, 7 m žemiau aikštelės yra trikampė 12x11 m dydžio terasa, kurios išorinėje (PV) pusėje yra 13 m pločio, 0,5 m gylio griovys, už kurio supiltas 0,5 m aukščio, 12 m pločio pylimas. V šlaite, 4 m žemiau aikštelės yra 10 m pločio terasa, per 1 m nuolaidėjanti į PV. Šlaitai statūs, iki 20 m aukščio.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu - II tūkst. pradžia.
Pasiekiamas Salotės-Gudelių keliu (yra į kairę (Š) nuo kelio atsisukimo dešiniau, į Gudelius).
Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Neries kairiajame krante. Aikštelė trikampė, pailga ŠR-PV kryptimi, 60 m ilgio, 41 m pločio PV krašte. Čia supiltas 40 m ilgio, 1,5 m aukščio, 10 m pločio pylimas, už kurio iškastas 6 m pločio, 1 m gylio griovys (geriausiai matosi PV šlaite). R-ŠR aikštelės krašte supiltas 15 m ilgio, 0,5 m aukščio, 7 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 12-25 m aukščio.
Piliakalnis apardytas arimų, R šlaitas - griovos, apaugęs pušimis su retu pomiškiu.
850 m į P yra V-X a. Grigiškių pilkapynas (tyrinėtas 1972, 1974-1977 m.).
Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu - II tūkst. pradžia.
Pasiekiamas Grigiškių-Vilniaus (Gariūnų) miško keliu (į Š už geležinkelio), pavažiavus 900 m nuo keliuko į sodybą kairėje, iki antrosios kvartalinės linijos, ja į Š 500 m (yra kairėje, miške, Panerių girininkijos 36 kv. ŠR kampe).
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga Š-P kryptimi, 28x20 m dydžio. P ir R jos pakraščiuose supiltas 0,5 m aukščio, 8 m pločio pylimas. ŠR ir PR šlaituose, 3 m žemiau aikštelės yra iki 4,5 m pločio terasa. ŠR-R pusėje yra 25 m pločio, 6 m gylio griovys-dauba, skiriantis piliakalnį nuo toliau esančios aukštumos. Šlaitai statūs, iki 18 m aukščio.
Piliakalnis apaugęs medžiais, aikštelė dirvonuoja, joje stovi aukuras, 2 medinės skulptūros, suolas. R šlaite įrengti laiptai.
P ir V papėdėje, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos ir žiestos keramikos, geležies gargažių.
750 m į ŠR yra Naujosios Vilnios pilkapiai.
1984 m. K. Katalynas aikštelės Š pakraštyje ištyrė 1 m2 dydžio šurfą, rado 50 cm storio kultūrinį sluoksnį su brūkšniuota ir žiesta keramika, geležiniu pjautuvu.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIV a.
Pasiekiamas S. Batoro gatve už Vilnios upės pasukus į dešinę (P) Pūčkorių gatve, už 200 m (yra priekyje, kiek kairiau (V)).
Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje esančioje atskiroje kalvoje, Murlės kairiajame krante. Aikštelė ovali, pailga PV-ŠR kryptimi, 28x25 m dydžio, iki 1 m iškiliu viduriu. Aikštelę šlaituose, 4 m žemiau juosia 3,5 m pločio į išorę nuolaidėjanti terasa. ŠV ir R šlaite, 6 m žemiau pirmosios terasos yra antra 1-2 m pločio terasa, 8 m žemiau kurios, 6 m aukščiau papėdės, Š šlaite yra trečia 3 m pločio terasa. PV šlaite, 4 m žemiau aikštelės, yra 20 m ilgio, 6 m pločio, 0,2 m gylio griovys, kurio PV pakraštyje supiltas 1 m aukščio, 10 m pločio pylimas 4 m aukščio išoriniu šlaitu. Šlaitai statūs, iki 30 m aukščio, PV šlaitas 5-6 m aukščio, viršutinėje dalyje dirbtinai pastatintas.
Aikštelę apardė jos pakraščiuose iškasti apkasai, terasą PV šlaite - duobės. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę tankiais lapuočiais.
1993 m. K. Katalynas aikštelės PV dalyje ištyrė 2 m2 dydžio šurfą, rado iki 45 cm storio kultūrinį sluoksnį, lipdyto puodo šukę.
ŠR piliakalnio papėdėje, 0,7 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1993 m.). Iki 1 m storio kultūriniame sluoksnyje rasta grublėtos ir žiestos keramikos. Apie 1 km į PV buvo X-XI a. pilkapiai (tyrinėti 1852-1853 ir 1925 m., vėliau sunaikinti). 800 m į ŠV yra XVI-XVII a. Rokantiškių piliavietė.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu - II tūkst. pradžia.
Pasiekiamas Naujosios Vilnios PV krašte iš Pergalės gatvės ties bažnyčia paėjus per krūmus ir mišką į dešinę (PV) 300 m.
Piliakalnis įrengtas atskiros kalvos P dalyje. Aikštelė trikampė, pailga Š-P kryptimi, 50 m ilgio, 40 m pločio Š krašte, su iki 1 m aukštesniu viduriu. Šlaitai statūs, 10 m aukščio. Jos R krašte stovi 1928 m. pastatyta Jėzaus skulptūra. 2000 m. R šlaite įrengti laiptai.
Piliakalnis žinomas ir Naujųjų Verkių vardu.
1995 m. V. Vainilaitis piliakalnyje ištyrė 12 m2, kultūrinio sluoksnio nerado.
500 m į ŠR yra X-XI a. Staviškių pilkapynas, tyrinėtas 1998-1999 m. ir 2002-2003 m.
Piliakalnis datuojamas I tūkst.
Pasiekiamas Verkių gatve pavažiavus beveik iki jos pabaigos (yra kairėje (V), 250 m neprivažiavus Ožkinių gatvės, priešais kolektyvinius sodus).
Pilies Kalnas, Gedimino Kalnas
Pirmasis piliakalnis (Pilies Kalnas, Gedimino Kalnas) įrengtas atskiroje kalvoje, Neries ir Vilnios kairiuosiuose krantuose, jų santakoje. Iki XIX a. pradžios piliakalnis buvo Vilnios dešiniajame krante, nes jį iš P ir V juosė dabar jau užpilta senoji Vilnios vaga, o dabartinė vaga į R greičiausiai yra XIV a. prakasimas. Aikštelė ovali, pailga ŠR-PV kryptimi, 120x45 m dydžio. Jos 8 m pločio P kraštas viršuje 4 m aukštesnis, primena pylimą, nors yra natūralus darinys. Š šlaite yra senojo kelio žymės. Šlaitai statūs, 48 m aukščio. Jie ne kartą yra slinkę (ankstyviausia nuošliauža žinoma iš 1396 m.). Aikštelėje XV a. pradžioje pastatyta mūrinė Vilniaus aukštutinė pilis, kurios liekanos XX a. ne kartą restauruotos. Aikštelė išgrįsta akmenimis, dirvonuoja, šlaitai apaugę labai praretintais lapuočiais. R šlaitu į aikštelę veda 1895 m. įrengtas akmenimis grįstas kelias. Š šlaite 2003 m. įrengtas funikulierius.
Kreivasis Kalnas, arba Plikasis Kalnas
Kreivasis Kalnas, arba Plikasis Kalnas (N54°41'13.5"; E25°17'51.3"), yra 300 m į R nuo Pilies Kalno, Neries kairiajame ir Vilnios dešiniajame krante, Vilnios ir Neries santakoje esančioje aukštoje kalvoje (Habs 163,6 m). Aikštelė keturkampė, pailga Š-P kryptimi, 65x35 m dydžio. R aikštelės krašte yra 1 m aukščio, 6 m pločio pylimas. Į ŠR-Š, ŠV nuo aikštelės nueina 10 m pločio, 2 m aukščio į ŠV nuolaidėjanti ketera, panaši į pylimą. R šlaite, 6 m žemiau pylimo yra 7 m pločio terasa. PV šlaitas erodavęs, status, iki 70 m aukščio, kiti žemesni, 15-30 m aukščio.
Piliakalnis labai sunaikintas erozijos, viršus apardytas čia XVII-XIX a. buvusių įtvirtinimų. P dalyje ant pylimo 1916 m. pastatyti 3 kryžiai (1948 m. nugriauti, atstatyti 1989 m.). Viršus dirvonuoja, šlaitai apaugę lapuočiais.
Piliakalnis (Stalo Kalnas)
Piliakalnis (Stalo Kalnas) (N54°41'13.9"; E25°18'04.7") įrengtas atskiroje kalvoje (Habs 164,6 m) stačiais 20-35 m aukščio šlaitais, 600 m į R nuo Pilies Kalno, 50 m į R abs. nuo Kreivojo Kalno. Aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, kiek pailga Š-P kryptimi, 150x110 m dydžio. Į ŠV nuo jos tęsiasi 130 m ilgio, 10 m pločio viršuje ožnugaris.
Aikštelė buvo iškasinėta duobėmis. 1955 m. kalno viršus sulygintas buldozeriais, tad dabar yra plokščias. Aikštelė dirvonuoja, į ją iš ŠR pusės veda gruntinis kelias, šlaitai apaugę lapuočiais.
1995 m. K. Katalynas aikštelės V ir P pakraščiuose ištyrė bendrą 12 m2 dydžio plotą, aptiko iki 1,8 m storio kultūrinį sluoksnį su žalvarinio žiedo fragmentu, žiesta keramika.
Piliakalnis (Bekešo Kalnas)
Piliakalnis (Bekešo Kalnas) (apie N54°41'10"; E25°18'00") buvo įrengtas atskiroje kalvoje stačiais iki 45 m aukščio šlaitais, 500 m į PR nuo Pilies Kalno, 300 m į P nuo Kreivojo Kalno, Vilnios dešiniajame krante. Aikštelės būta daugiau kaip 20 m pločio. Piliakalnyje 1579 m. buvo palaidotas didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro didikas Kasparas Bekešas (1520-1579). Ant jo kapo buvo pastatytas 4 m skersmens ir 20 m aukščio aštuonkampis bokštas. Apie piliakalnį išliko mažai duomenų, kadangi 1838 m. gegužės 17 d. ir 1841 m. sausio 17 d. jo aikštelės likučiai, paplauti Vilnios, kartu su bokštu nugriuvo. XIX a. nuplautas ir likęs R šlaitas. Dabar šioje vietoje yra žema vieta - Vilnios kairiajame krante esantis parkas.
Kalnų parko piliakalnių aplinkoje, į Š nuo Kreivojo kalno, tarp Kreivojo Kalno ir Stalo Kalno esančiame slėnyje bei į P nuo jų, 7 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Ji tyrinėta 1933, 1939, 1956, 1989, 1995, 1997 m. Aptikta sudegusių XIV a. pastatų liekanų, geležinių peilių, raktų, strėlių antgalių, ietigalis, pentinas, žirklės, raktas, spyna, žiestos keramikos, gyvulių kaulų, šlako, grūdų.
Antrasis piliakalnis (Gedimino Kapas)
Antrasis piliakalnis (Gedimino Kapas) įrengtas atskiroje kalvoje Kalnų parko kalvų masyvo P dalyje, 700 m į PR nuo pirmojo piliakalnio (Pilies Kalno), 200 m į P nuo Stalo Kalno. Šlaitai statūs, 10-25 m aukščio. Aikštelė ovali, pailga ŠR-PV kryptimi, 27x19 m dydžio. Visuose šlaituose, 3 m žemiau aikštelės yra 3 m pločio terasa.
Piliakalnis labai apardytas jame buvusių XVII-XVIII a. įtvirtinimų ir kapų, PV šlaite iškasta duobė. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę lapuočiais. V šlaite įrengti laiptai.
1989 m. D. Misiukaitė (Luchtanienė) aikštelėje ir šlaituose ištyrė bendrą 20 m2 dydžio plotą, aptiko grublėtos ir žiestos keramikos, keturis XVII-XVIII a. kapus.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia.
